BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymas ir ištrindami įrašytus slapukus.


Advento belaukiant

Data

2021 11 29

Įvertinimas
0
Prie Advento vainiko, A.Kuprelytės n..JPG

Adventas (lot. Adventus) – atėjimas. Apytikrė Advento pradžia – šv. Andriejaus diena (lapkričio 30-oji). Jis prasideda nuo šiai dienai artimiausio sekmadienio ir visada baigiasi gruodžio 25-ąją, per Kalėdas. Tai tamsusis prieš Kalėdinis laikotarpis – apsivalymo, ramybės, susikaupimo, apmąstymo metas.

Seniau per Adventą būdavo pasninkaujama. Nevalia būdavo kelti vestuves, kitus balius, jaunimo pasilinksminimus (žem.– vakaruškas), girtuokliauti, šokti, dainuoti. Žemaičiai, mėgstantys dainuoti, paskutinę savaitę ir dieną prieš Adventą stengdavosi kiek galima daugiau prisidainuoti, prisiminti visas žinomas dainas, nes per Adventą jokia daina negalėdavo skambėti. Advento metu būdavo labai svarbu pasirūpinti buities švara. Reikėdavo visus rūbus, audeklus išskalbti, o neskalbiamus išdulkinti arba karštuose garuose išgarinti, kad jokių utėlių, blusų nebūtų. Netrūkdavo ruošos ir ūkyje. Reikėdavo prisiruošti virbų, prisivežti kieto kuro. Kalėdų metui paskersdavo lašininį paršą. Būdavo išminami ir nubraukiami pardavimui skirti linai, kad galėtum sumokėti už darbą samdiniams, iki Kalėdų skolas atiduoti.

Adventas tęsiasi keturias savaites. Per tą laiką Bažnyčia ir visi tikintieji ruošiasi sutikti į pasaulį ateinantį Išganytoją – meldžiasi ir laukia jo. Kristus – didžiausias svečias, didesnio už jį nebūna. Sekmadieniais Švč. Dievo Motinos garbei laikomos šv. Rarotų mišios (žem.– Erotų). Advento metu ant altoriaus būdavo pastatoma didelė, balta žvakė, papuošta mėlynu kaspinėliu. Kiekvieną Rarotų rytą per šv. Mišias tą žvakę uždegdavo. Žvakė simbolizuoja Mariją – ji aukščiau už visus kitus ir šviesesnė, skelbia pasauliui, tikintiesiems, kad greit turi gimti Išganytojas.

Advento metu senesniais laikais pasninkas būdavo sunkus – sausas ir juodas. Sausas pasninkas – visiškas susilaikymas nuo bet kokio valgymo ar gėrimo nuo ryto lyg vakaro. Juodas pasninkas – susilaikymas nuo pieniškų ir mėsiškų valgių per visą dieną. Vaikams iki septynių metų, seneliams ir ligoniams pasninkauti nereikėdavo. Pagrindiniai valgiai būdavo: silkė, žuvis, medus, aguonų pienas, kanapių grūdai, alyva, duona, pyragas, bulvės, pupos, žirniai, įvairios košės, grucė (susmulkinti miežiniai ar avižų grūdai), daržovės, miltiniai valgiai, uogienės, vaisiai.

Adventas baigiasi Kūčių dieną.

Šiemet advento vainiką, kurio tradicija per Mažąją Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos, Platelių bažnyčiai nupynė Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai.

 

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė

Aldona Kuprelytė