Išsaugokime senuosius medžius – jų kamienai tai namai milijonams kitų Miško buveinės; LIFE OSMO BALTIC
Lietuviai nuo seno gerbė medžius, ypač ąžuolus, liepas, klevus. Šiuos medžius ir dabar dažniausiai randame senesnėse sodybose ar jau seniai apleistose, mišku apaugusiose sodybvietėse. Šį kartą rašome apie blogą elgesį, sąmoningą ar nesąmoningą, su mūsų senaisiais medžiais. Tai pat apžvelgsime didžiausias blogybes, trumpinančias jų amžių, nes didesnė dalis medžių senolių dažnai esti užmiršti, apleisti, net sužaloti.
Projektas LIFE Osmo Baltic
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, kartu su partneriais vykdo projektą LIFE Osmo Baltic. Jo tikslas – pačių vertingiausių medžių priežiūros ir apsaugos priemonių komplekso įgyvendinimas, siekiant kiek įmanoma prailginti jų gyvavimo amžių, prieš tai pasirašius sutartis su medžių savininkais. Vykdydami projekto darbus, apsilankėme ne tik sodybose, parkuose, bet ir išvaikščiojome miškelius ir paupius, apžiūrėjome pakelėse ir laukuose augančius pavienius medžius. Ieškojome pačių vertingiausių – seniausių, įspūdingiausių, didžiausią biologinę vertę turinčių medžių. Praėjusiais metais ir šių metų pradžioje dirbome Skuodo ir Plungės rajonų savivaldybėse.
Kas kankina senolius medžius?
Pasitaikė tikrai netikėtų ir malonių atradimų. Radome įspūdingų medžių, kurie savo perimetru gerokai lenkia jau visuomenei žinomus, į saugomų medžių sąrašus įtrauktus medžius (žinoma, Mingėlos ąžuolas ir Raganos uosis patys storiausi, jiems konkurentų mūsų regione tikriausiai neatsiras). Kai kurie šių medžių yra mylimi, prižiūrimi, ypač sodybose, bet šį sykį ne apie juos.
Ūkinininkavimo ir ganymo pasekmės
Labai dažni kamieno pažeidimai medienos ištraukimo darbų metu arba žemės dirbimo padargais. Pažeistose vietose ilgainiui įsimeta medienos puvinys, paskui susiformuoja didelės ertmės, ir medis galų gale nulūžta.
Nors ganyklos su pavieniais medžiais ar jų grupelėmis yra nykstančios, unikalios ir vertingos gamtinės buveinės, tačiau labai intensyvus ganymas pavieniams medžiams kenkia. Gyvuliai po jais slepiasi per karščius, nuo intensyvaus mindymo sunyksta žolinė danga, lietus nuplauna viršutinį dirvožemio sluoksnį, nutrypiamos apsinuoginusios šaknys, nuzulinami kamienai. Taip nuskriaustų medžių pasitaikė rasti nemažai. Ir tik vienoje vietoje pavieniai ganyklos medžiai buvo apsaugoti spygliuotos vielos užtvaru. Nelabai gražu, bet padeda.
Neatsakingas šakų genėjimas
Dabartiniai medžiai senoliai beveik visi užaugę atvirose vietose, jų lajos formavosi nuo pat kamieno apačios ir kaip tik tai suteikia jiems ypatingą, kiekvienam savitą, grožį. Stipriai apgenint medžius ne tik subjaurojama jų išvaizda, bet ir pakenkiama sveikatai. Praradęs didelę dalį lapijos, medis, bandydamas išlikti, išleidžia daug ataugų. Tai jį susilpnina, o nusilpęs dažnai pristinga jėgų užgydyti dideles žaizdas. Likusios šakos ir kamienas atveriami saulės kaitrai, prie kurios medis nebuvo pratęs. Šimtą ar daugiau metų jis augo negenimas, o dabar atsirado „būtinas reikalas“ nupjaustyti jam šakas. Apgenima dažniausiai laukuose ar palaukėse, kad pro pat medį galėtų pravažiuoti stambiagabaritė žemės ūkio technika, sodybose – įvairiais tikslais, kažkodėl net ir miškuose.
Kitoks neatsakingas elgesys
O jeigu apatinės šakos jau pašalintos, tai ir ariama beveik iki pat medžio, kartais net vieno metro atstumu nuo kamieno. Nuplėšiamos netgi stambios šaknys, o tai labai trumpina medžių amžių.
Būna, kad medžiai panaudojami kaip atrama sukrauti visokiam šlamštui, laukuose dažnai prie jų sumetami akmenys.
Miškų problematika – lajos užstelbimas
Miške viena iš pagrindinių senųjų medžių amžiaus trumpėjimo priežasčių – tai jų lajos užstelbimas. Naujos kartos medžiai, peraugdami senųjų lają, dėl šviesos mažėjimo nudžiovina apatines jų šakas. Neretai pasitaiko rasti senmedžių, kurių lajos visiškai peraugusios kitais medžiais, dažniausiai eglėmis, ir dėl to šie medžiai baigia nudžiūti. Nemažai prie to prisidėjo ir miškininkai, tiesa, daugiau nesąmoningai. Įveisimo plotuose po išlikusiais pavieniais senais medžiais ar kirtavietėse po bioįvairovei paliktais medžiais nauji želdiniai pasodinami po senųjų medžių laja. Jau po keliolikos metų jaunieji želdiniai pradeda stipriai kenkti seniesiems medžiams.
Pavienių medžių likimas šiuolaikinėse biržėse
Nemylimi mūsų medžiai senoliai... Ir kažin, kiek ateityje iš viso jų beužaugs, jei daugelyje matytų šviežiai iškirstų biržių vyrauja toks vaizdas, kaip dviejose paskutinėse nuotraukose. Didelėje biržėje bioįvairovei palikti išstypę medeliai, o nukirstų ąžuolų kelmai beveik metro skersmens. Šioje vietoje nukirstieji ąžuolai augo kaip pavieniai medžiai dar prieš susiformuojant ištisiniam medynui...
#ŽemaitijosNP #MiškoBuveinės #PlačialapiaiMišrūsMiškai #LIFEosmobaltic #LIFEprogramme