Vanagų takais
Prie Nepriklausomybės paminklo, A.Kuprelytės n.
2026 m. spalio 10 dieną Lietuvos Laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga (LLA) kartu su Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio - Pūtvio klubo, Klaipėdos apskrities skyriumi organizavo žygį LLA ,,Vanagų“ karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovyklos 82 - osioms metinėms paminėti.
Renginys prasidėjo Šv. mišiomis Platelių bažnyčioje. Vėliau žygio ,,Vanagų takais“ dalyviai susirinko Platelių miestelio centre, prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo. 79 žygeivius išlydėjo, ištvermės linkėjo Plungės rajono vicemeras Žydrūnas Purauskis, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos pirmininkas Zigmas Gulbinas, kelionę palaimino LLA karių ir rėmėjų sąjungos kapelionas kunigas Saulius Paulius Bytautas, Platelių klebonas Klemensas Jaraminas ir kt. Žygeiviai įveikė 22 km. Iš Platelių dviračiu taku, paskui Plokštinės miško keliais ir takais nukeliavo iki LLA ,,Vanagų” karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovyklos šaudymo pratybų vietos ir iki LLA ,,Vanagų” karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovyklos. Žygeiviams apie šias istorines vietas papasakojo A.Vaškys ir A.Kuprelytė.
1944 m. vasarą Raudonosios Armijos daliniams stumiant Vermachto kariuomenę per Lietuvą vakarų link, Žemaitijoje telkėsi ginkluoti Lietuvos laisvės armijos Vanagai. Viena iš tokių didelių Vanagų susibūrimų vietų tapo Plokštinės miškas pietrytinėje Platelių ežero pakrantėje. 1944 m. rugpjūčio 15–25 d. Plokštinės miške buvo surengta Lietuvos laisvės armijos Vanagų karinė stovykla, kurios metu jauni ir kovinės patirties neturintys Žemaitijos jaunuoliai (daugiausiai studentai) mokyti karo taktikos, rikiuotės, šaudymo, elgesio su sprogmenimis ir įvairių kitų karo pagrindų. Po šių karinių mokymų, Vanagams buvo įsakyta išsiskirstyti ir organizuoti partizaninį pasipriešinimą gimtosiose vietovėse.
2019 m. atlikti archeologiniai žvalgymai 1944 m. vasaros LLA ,,Vanagų“ karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovykloje. ,,Vanagų“ stovyklos vietoje rasta per keturis šimtus įvairių radinių. Daugiausia vinių – jomis ,,vanagai“ tvirtino žaginius, ant kurių klojo eglių šakas. Tokių ,,eglinių palapinių“ stovykloje buvo daugiausia. Rasta nemažai šaudmenų (daugiausia vokiškų), nesprogusi rusiška rankinė granata (S1) (iškviesti išminuotojai ją susprogdino vietoje). Stovykloje buvo dvi žeminės: viena buvo skirta ginklams, kita - maisto produktams. Dabar jos įgriuvusios. Rasta durų vyrių, tikriausiai buvusių durų į žemines. ,,Vanagų“ stovyklos mokymų dalyviai išmėtė ir nemažai buities daiktų: rasti keli šaukštai, šakutė, senovinis raktas, peiliukai, nedidelis porcelianinis indelis, monetų (vokiškos, lietuviškos, viena ir rusiška (nukalta 1940 m.). 2020 m. archeologiniai žvalgymai atlikti šaudymo pratybų vietoje. Aptikta šaudymo pratybų taikinio vieta - pušis su kamiene įstrigusiomis ir aplink pabirusiomis kulkomis ir dvi šaudymo pozicijos (karabino ir pistoleto). Iš viso surasta beveik 400 archeologinių radinių, tarp kurių vyraujo rusiškos karabino ir pistoleto kulkosvaidžio bei vokiškos karabino ir pistoleto šovinių tūtelės ir kulkos. ,,Vanagų“ stovyklos tyrimams vadovavo dr. Gediminas Petrauskas.
Poilsiavietėje prie Beržoro ežero žygeivių laukė pietūs – šiupinys ( už puikų pateikalą dėkingi Reginai Žymančienei). Žygio organizatoriai už paramą dėkoja: ūkininkui iš Gintališkės Mariui Kakčiui, Plungės rajono savivaldybei, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai.
Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistė Aldona Kuprelytė
Atnaujinimo data: 2026-10-13
Taip pat skaitykite:
Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos