Žemaitijos nacionalinio parko miško buveinių įvairovė – kodėl jas verta saugoti
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – vientisas buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra tam tikro tipo Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir Europos bendrijos svarbos rūšių buveinių, skirtas palaikyti, o kur reikia – atkurti iki palankios apsaugos būklės tam tikrų tipų natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms jų natūraliame areale. Į „Natura 2000“ tinklą įeina ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos.
Žemaitijos nacionalinis parkas yra „Natura 2000“ tinklo dalis: visa nacionalinio parko teritorija, išskyrus Platelių ir Žemaičių Kalvarijos urbanistinius draustinius, rekreacinio prioriteto zonas, patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai (BAST) ir į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą (PAST).
Daugiau informacijos: https://zemaitijosnp.lt/kategorija-saugome/natura-2000/
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje aptinkama 23 iš 54 Lietuvoje identifikuotų europinės svarbos buveinių tipų.
Daugiau informacijos: https://zemaitijosnp.lt/saugome/bast/
2025 m. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (ŽNPD) supažindino su šiais 8 miško buveinių tipais, sutinkamais Žemaitijos nacionaliniame parke.
Vakarų taiga (9010*) – 1209,7 ha
Seni, natūralūs spygliuočių ir mišrūs miškai, dažniausiai pušynai ir eglynai, skurdžiuose smėlio dirvožemiuose. Būdinga: rūšių neturtingas žolynas, stora samanų danga, daug negyvos medienos, medynų įvairiaamžiškumas, gaisrų pėdsakai.
Potipiai. Seni eglynai, pušynai, mišrūs ir smulkialapių miškai, gaisravietės ir natūraliai atsinaujinantys jaunuolynai.
Svarbiausi veiksniai. Teigiami: pavienių medžių kirtimai, virtuolių palikimas, kontroliuojami paklotės gaisrai. Neigiami: intensyvūs sanitariniai ir einamieji kirtimai, negyvos medienos šalinimas, dirvožemio arimas. Buveinė sunaikinama plynais ar atvejiniais kirtimais.
Leistina veikla. Tik specialieji kirtimai, draudžiama šalinti negyvą medieną.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/03/Vakaru-Taiga-1.pdf.
Aliuviniai miškai (91E0*) – 27,6 ha
Upių slėnių ir šaltinių vietų uosynai, juodalksnynai ir gluosnynai laidžiuose, derlinguose dirvožemiuose. Kasmet užliejami, tačiau neužmirkstantys. Būdingas nitrofilinis žolynas ir vijokliai.
Svarbiausi veiksniai. Neigiami: hidrologinio režimo keitimas, negyvos medienos šalinimas, intensyvūs kirtimai. Sunaikinama – plynais kirtimais, nusausinant ar atsodinant nebūdingas rūšis.
Leistina veikla. Atrankiniai ir specialieji kirtimai, būtina išsaugoti uosius, liepas, klevus, guobas.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/03/Aluviniai-miskai.pdf
Žolių turtingi eglynai (9050) – 214,9 ha
Mišrūs miškai, kurių medynuose vyrauja eglės, buveinės susiformuoja reljefo pažemėjimuose su derlingais, humusingais dirvožemiais. Būdingas rūšių gausus žolynas, aukštos žolės, paparčiai, gausi negyva mediena.
Svarbiausi veiksniai. Teigiami: pavienių medžių kirtimai, virtuolių palikimas. Neigiami: medžių su mikrobuveinėmis šalinimas, daugiau nei 70 % eglių dominavimas medyne, dirvožemio ruošimas želdinimui. Sunaikinama plynai iškertant.
Leistina veikla. Atrankiniai ir specialieji kirtimai, sanitariniai – tik esant kenkėjų grėsmei.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/06/Zoliu-turtingi-eglynai.pdf
Pelkėti lapuočių miškai (9080*) – 47,9 ha
Šlapi juodalksnynai, kartais su uosiais ir beržais, formuojasi rūgščiose ar nerūgščiose durpėse. Būdingi kupstai, samanos, paparčiai, viksvos ir kiti hidrofitai.
Svarbiausi veiksniai. Teigiami: bebrų veikla sausintose vietose. Neigiami: hidrologinio režimo pažeidimas, invazinės rūšys. Sunaikinama plynai kertant ar nusausinant.
Leistina veikla. Atrankiniai ir specialieji kirtimai; sanitariniai – tik esant ligų grėsmei.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/06/Pelketi-lapuociu-miskai.pdf
Plačialapių ir mišrūs miškai (9020) – 223,2 ha
Plačialapių ir mišrūs miškai 9020
Derlingų augaviečių seni ąžuolynai, liepynai ir mišrūs medynai su uosiu, klevu, guoba, eglėmis. Būdinga ertmių dinamika, gausi negyva mediena, pastovus drėgnas mikroklimatas.
Svarbiausi veiksniai. Teigiami: įvairiaamžio medyno formavimas, eglių ir drebulių šalinimas. Neigiami: negyvos medienos šalinimas, didesnė nei 50 % eglių dalis, hidrologinio režimo keitimas.
Leistina veikla. Tik specialieji ir sanitariniai kirtimai; negalima kirsti brandžių plačialapių ir šalinti stambios negyvos medienos.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/05/Placialapiu-ir-misrus-miskai-1.pdf
Skroblynai (9160) – 30,8 ha
Skroblų, ąžuolų, liepų, eglių ir klevų medynai vidutinio derlingumo dirvožemiuose. Rūšinė sudėtis labai įvairi, būdingi pavasariniai efemeroidai.
Svarbiausi veiksniai. Teigiami: medyno įvairiaamžiškumo formavimas. Neigiami: negyvos medienos ir medžių su mikrobuveinėmis šalinimas, nusausinimas.
Leistina veikla. Tik specialieji ir sanitariniai kirtimai.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/06/Skroblynai.pdf
Griovų ir šlaitų miškai (9180*) – 28,6 ha
Upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose bei griovose aptinkami klevų, liepų ir guobų miškai drėgnose, karbonatingose dirvose. Būdinga didelė rūšių įvairovė, vešlus žolynas, specifinis mikroklimatas.
Svarbiausi veiksniai. Neigiami: medžių su mikrobuveinėmis šalinimas, intensyvūs kirtimai.
Leistina veikla. Tik atrankiniai ir specialieji kirtimai; sanitariniai – tik esant kenkėjų grėsmei.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/06/grioviu-ir-slaitu-miskai.pdf
Pelkiniai miškai (91D0*) – apie 639 ha
Spygliuočių ir mišrūs miškai ant storos (daugiau kaip 20 cm) durpės, su aukštu gruntiniu vandeniu. Dominuoja eglė, pušis, gausu kiminų, mėlynių, gailių. Dažnai sudaro kompleksus su pelkėmis.
Svarbiausi veiksniai. Teigiami: bebrų veikla, jei didina vandeningumą. Neigiami: nusausinimas, intensyvūs sanitariniai kirtimai.
Leistina veikla. Atrankiniai ir specialieji kirtimai; sanitariniai – tik esant grėsmei.
Daugiau informacijos brošiūroje: https://zemaitijosnp.lt/wp-content/uploads/2025/06/Pelkiniai-miskai.pdf
Žemaitijos nacionalinio parko miškų buveinės atspindi didelę ekologinę įvairovę. Visoms joms būdingas jautrumas intensyviai miškininkystei, o svarbiausia apsaugos priemonė – išlaikyti natūralų hidrologinį režimą, medynų įvairiaamžiškumą ir negyvą medieną, kuri užtikrina didelę biologinę įvairovę.
Straipsnį pagal pateiktą informaciją internetiniuose puslapiuose parengė Lankytojų aptarnavimo sk. gidė Aušra Brazdeikytė