PARODA ,,LIUDAS TRUIKYS. MENAS YRA AUKA KOSMOSO LYGSVARAI“

Ekspozicija Platelių dvaro svirne (Didžioji 22, Plateliai) veiks 2025 m. birželio 6 d. – liepos 6 d. Parodos atidarymas 2025 m. birželio 8 d. 13.30 val. Renginyje dalyvaus parodos  kuratorės: dr. Radvilė Racėnaitė, Rasa Bieliūnaitė, Rasa Ruibienė.

Paroda yra projekto ,,Žemaitijos kūrėjai: Stanislovas Riauba ir Liudas Truikys“ renginys.

Maloniai kviečiame aplankyti.

Organizatoriai: Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija

Rėmėjai:  Lietuvos kultūros taryba, Plungės r. savivaldybė

***

Paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. 

2024 metais minint žymaus lietuvių scenografo Liudo Truikio (1904–1987) 120-ąsias gimimo metines, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejus parengė parodą apie  šią asmenybę, kvietė į jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste. Platelių dvaro svirne eksponuojama 2024 m. spalio – 2025 m. vasario mėn. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje veikusios parodos „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“  dalis.

Liudas Truikys (1904–1987) – vienas žymiausių Lietuvos scenografų. Jo vardas visų pirma asocijuojasi su menų sintezės idėja, kuri ryškiai išsiskleidė XIX–XX a. sandūroje ir domino daugelį kūrybingų to laikotarpio asmenybių: kompozitorių, dailininkų, filosofų ir naujųjų dvasinių judėjimų pranašų.

Menininkas išgarsėjo dar tarpukariu, kurdamas dramos bei operos spektaklių scenovaizdžius, kuriuose pradėjo spręsti jį dominusios menų sintezės problemas, teigdamas, kad scenografijos išraiškos priemonės turi atitikti muzikinę veikalo struktūrą. Sovietmečiu, kai teatro scenoje vyravo natūralizmas, tokie novatoriški atradimai sulaukė griežtos ideologinės kritikos. Truikys buvo viešai apšauktas kosmopolitu, formalistu ir mistiku ir ilgiems metams nušalintas nuo teatrinės kūrybos. Tik vadinamojo atšilimo laikotarpiu menininkas vėl sugrįžo į teatrą, ir tuomet jo talentas sužibėjo visu brandumu.

Įkvėpimo kūrybai dailininkas sėmėsi gilindamasis į įvairių amžių ir kraštų kultūrinį bei dvasinį palikimą. Plačius Truikio pasaulėžiūros horizontus atspindi scenovaizdžiuose originaliai jungiami senųjų Egipto, Japonijos civilizacijų, krikščioniškosios Vakarų Europos, pagoniškosios Lietuvos bei lietuvių liaudies meno motyvai. Epochinę bei kultūrinę savastį atskleidžiančios architektūrinės ar figūratyvinės citatos dekoracijose taip pat peržengia realistinio vizualumo ribas. Mėnulis ir žvaigždė, deganti žvakė ir kryžius, spygliai ir žaibai-žalčiukai, mitiniai gyvūnai ir sparnuotos būtybės, tolimų kraštų kaligrafijos pavyzdžiai, įvairių religijų dievybės – tai Liudo Truikio pamėgti dekoratyviniai scenovaizdžių ženklai ir jo įžvelgtą operų filosofinį turinį bei muzikinę plastiką apibendrinantys giliaprasmiai simboliai. Scenografijoje pabrėžiama ne funkcinė, o asociatyvinė tokių detalių prasmė.

Liudas Truikys žavėjo ir asmenybės jėga – visuomet elegantiškos išvaizdos bei rafinuotų manierų kūrėjas, giliai domėjęsis ezoteriniais XIX–XX a. sandūros mokymais ir gyvenęs egzotika dvelkiančiame bute, buvo tapęs gyva savo meto legenda, kaip ir jo mūza operos solistė Marijona Rakauskaitė (1892–1975). Truikys teigė jaučiąs pareigą tarnauti Šviesai ir laikė scenos meną ta priemone, kuri gali apsaugoti pasaulį nuo chaoso ir užtikrinti Kosmoso harmoniją.

Truikio scenovaizdžių eskizuose pasikartojanti detalė – nedidelis mėnulio jaunaties pjautuvas – yra dailininko autorystę ir polinkį į mistinį paslaptingumą nurodantis vizualus ženklas. Tokie saviti dvasiniai pomėgiai ir maksimalistinės harmonijos paieškos netapo dailininko kūrybą ribojančiais pančiais, o tik tramplinu menų sintezės idėjai iškelti į filosofines grynosios skambančios abstrakcijos aukštumas.

Iki šiol Liudo Truikio kūrybinis palikimas visų pirma ir vertintas kaip jo skleistos menų sintezės idėjos konceptuali išraiška. Truikio dvasinį pasaulį formavę, atpažįstamus atspaudus ar tik mįslingus atspindžius jo kūryboje palikę kultūriniai ir religiniai vaizdiniai buvo aptariami tik probėgšmais.

Parodos rengėjai kviečia lankytojus pasinerti scenografijos elementais papildytas, sinesteziškai vaizdą ir kvapą jungiančias parodos erdves ir į Liudo Truikio asmenybę bei jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste.

Parodos kuratorės – dr. Radvilė Racėnaitė, Rasa Bieliūnaitė, Rasa Ruibienė. Parodos koordinatorė – Lina Pranaitytė